sioulik

Ur pennad eus ar Wikeriadur, ar geriadur liesyezhek frank a wirioù.
(Adkaset eus sioulig)

Brezhoneg

Etimologiezh

Eus sioul hag -ik.

Adverb

sioulik /ˈsiwlik/

  1. Didrouz.
    • Ar brezhoneg a yelo soulik d'an argoll. — (BREIZ, p. 418/1b.)

Gerioù heñvelster

Troidigezhioù